Nors tai gali skambėti šiek tiek keistokai, bet robotizacija vis labiau skverbiasi į mūsų kompiuterių sistemas. Terminas „robotizacija“ daugeliui asocijuojasi su dideliais gamyklų įrenginiais, kuriais gaminami įvairūs produktai – nuo automobilių iki mobiliųjų telefonų. Tačiau tai tik dalis robotizacijos.
Kita ir ne mažiau svarbi robotizacijos dalis yra mūsų kompiuteriuose, kitaip tariant, tai tam tikrų procesų automatizavimas pasitelkiant robotinę programinę įrangą. Tyrimų instituto „Gartner“ paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad iki maždaug 2023-iųjų metų net 72 proc. visų verslų pasauliniu mastu automatizuos bent dalį kompiuterinių procesų. Palyginkime – šiandien tik 27 proc. verslų naudoja automatizavimo programas.
Daugelis sakysite, kad sunku būtų robotizuoti dar daugiau kompiuterinių procesų, negu yra dabar. Vis dėlto viskas yra kiek kitaip. Kompiuteris už mus gali atlikti daug veiksmų, bet eiliniai vartotojai ir smulkusis verslas išnaudoja tik kelis procentus visų galimybių. Kompiuteris yra platforma, kuria naudodamiesi vykdome procesus, tačiau daugelį iš jų atliekame patys – patys suvedame sąskaitas faktūras į sistemą, patys persiunčiame laiškus atsakingiems asmenims ir pan., nors tokius procesus jau dabar galėtų atlikti virtualūs robotai.
Kaip ir gamyklose, taip ir kompiuteriuose robotams galima patikėti nuolatos pasikartojančius veiksmus, kuriems nereikalinga intuicija, empatija, emocijos ir kiti tik žmonėms būdingi gebėjimai. Robotai padeda žmonėms ir atlieka už juos darbą, atlaisvindami laiko didesnės pridėtinės vertės veiklai.
Klausite, kodėl tik 2020-aisiais pradedame apie tai kalbėti, nors kompiuteriais naudojamės jau pusę amžiaus. Atsakymas ganėtinai paprastas – dar niekada nebuvo tokio poreikio, be to, mūsų požiūris į kompiuterių galimybes buvo kiek ribotas, nes vyrauja nuomonė, kad turima programa privalome naudotis taip, kaip ji sukurta, o jeigu norime ko nors daugiau ir geriau – tai kainuos kalną pinigų. „Microsoft“ pristatė rinkai paprastą ir labai galingą įrankį – robotą, kuris gali už žmogų atlikti veiksmus, nesvarbu, kokiomis programomis jis naudojasi. Paprasčiausias pavyzdys – buhalterinės apskaitos sistemos, kurių yra gausybė, ir ne paslaptis, kad nemenką laiko dalį finansininkės turi skirti informacijai suvesti iš el. laiškų ir pan. Tokį procesą galima visiškai automatizuoti, nesvarbu, kokiu el. paštu ar buhalterine sistema naudojamasi.
Kitas pavyzdys dar paprastesnis – pabandykite iš dviejų skirtingų sistemų (pvz., „Google Analytics“ ir „Facebook ads“) parsisiųsti ataskaitas ir jas vienu el. laišku persiųsti atsakingam asmeniui. Nors, atrodytų, veiksmas paprastas, bet jį gali atlikti arba žmogus, arba robotas, bet ne „Google“ ar „Facebook“ sistema. Ir panašių pavyzdžių yra begalės.
Ir dar pridėkime dirbtinį intelektą…
Bet tai dar nėra viskas. Turime robotą, kuris geba už Jus atlikti daug veiksmų. Ir jeigu į visą šį procesą prijungsime dirbtinio intelekto modulį, iš esmės turėsime daugelį techninių darbų už Jus galintį nudirbti kompiuterį.
Jau kalbėjau apie „roboto“ galimybes suvedant informaciją į sistemą, tačiau naudojant tam tikrą dirbtinio intelekto arba „machine learning“ modulį, jau galima tikėtis, kad kompiuteris ne tik atliks veiksmus automatiškai, bet ir atpažins skirtingas sąskaitas. Čia geriausias pavyzdys būtų situacija, kuomet visi darbuotojai savo surinktas sąskaitas faktūras iš skirtingų tiekėjų siunčia į vieną e-paštą, o kompiuteris jas automatiškai suveda į sistemą. Nors skirtingi tiekėjai naudoja skirtingus sąskaitų šablonus, tačiau dirbtinio intelekto modulis gali atpažinti skirtingus dokumentus.
Nors mano minimi procesai daugeliui atrodo nesuprantami arba labai sudėtingi, visgi taip nėra. Technologijų bendrovės stengiasi sukurti ir rinkai pasiūlyti paprastus sprendimus, kurie tarnautų eiliniams žmonėms ir jų kasdienį gyvenimą darytų paprastesnį ir patogesnį.
